
Be to, kad žinoma, ar kaimynystė patiria aktyvų potvynį, tai padeda turėti šiek tiek daugiau duomenų. Kaip reguliariai vyksta šie įvykiai? Ar tikimasi potvynio, remiantis prognoze?
„Jutiklis yra tik pirmoji dalis“, – pažymėjo Brandonas Wongas, „Hyfi“, potvynių aptikimo technologijos gamintojas, generalinis direktorius. Toliau jis paaiškino, kaip potvynių jutiklių duomenys gali pasiūlyti tokių orų įvykių analizės miestus, kuriuos reikia miestų.
Potvynių klausimas „vis labiau auga bendruomenėse, su kuriomis mes dirbame. Gebėjimas turėti duomenų, pamatyti, kas vyksta“, – sakė Wongas yra kritiškai svarbus. Šią savaitę Čikagoje pasirodė naujas bandomasis projektas, skirtas dislokuoti apie 50 jutiklių visame mieste. Pirmieji 10 buvo įrengti Chathamo kaimynystėje ir aplink ją Pietų Čikagoje – dažno potvynio srityje.
Projekto partneriai apima Čikagos, Hyfi ir Verizon miestą, kuris finansuoja pastangas. Jutikliai gali būti lengvai dislokuoti per mažiau nei 20 minučių, nereikia tranšėjos ar tvirto virpėjimo, sakė pareigūnai. Jie teikia realaus laiko duomenis per „Verizon“ 5G ryšių tinklą.
„Tai iš tikrųjų yra koncepcijos įrodymas parodyti, kaip technologijos gali pagerinti miesto galimybes reaguoti ir palaikyti gyventojus potvynio metu“, – sakė Donna Epps, vyriausioji atsakinga „Verizon“ verslo pareigūnė, kalbėdama apie Čikagos pilotą.
Projektas yra panašus į praėjusių metų Naujajame Orleane dislokuotą, taip pat partnerystę tarp miesto, „United Way to Pietryčių Luizianos“, „Verizon“ ir „Hyfi“. Tame projekte buvo dislokuoti 27 jutikliai, kai duomenys perduodami į „Streetwise“ – vartotojų programą, prieinamą gyventojams.
Miesto potvyniai buvo nuolatinis iššūkis miestams. Tačiau atšiaurių orų įvykiai tapo ir dažnesni, ir intensyvesni, paskatino planuotojus ir kitus ieškoti priemonių, skirtų sušvelninti šiuos pavojus.
„Čikagoje tai (potvynis) jau yra nuolatinis iššūkis“, – elektroniniame laiške teigė Komisijos nario pavaduotojas ir vyriausiasis kanalizacijos inžinierius Brendanas Schreiberis. „Mes matome sunkesnius lietaus įvykius, kurių tikimybė, kad įvyks per vieną procentą, bet kuriais metais. Kai kurie iš šių įvykių apima daugiau nei šešis colius lietaus per trumpą laiką nuo lėtai judančių audrų.“
Štai kodėl miestas turi gerai išvystytą ekstremalių situacijų valdymo planą, kurį pareigūnai reguliariai peržiūri,-pridūrė Schreiberis.
„Mes matome padidėjusius potvynių įvykius mieste dėl klimato pokyčių ir stengiamės pritaikyti savo infrastruktūrą, kad atitiktų intensyvesnius lietaus įvykius, kuriuos patiriame“, – pridūrė jis.
Projektas Čikagoje vyks iki 2026 m. Pabaigos, suteikiantis miestui ir bendruomenės organizacijoms daugiau duomenų, kad būtų galima geriau suprasti potvynius, o paskui sukurti švelninimo strategijas.
„Mes džiaugiamės duomenimis“, – pastebėjo Nedra Sims Fears, „Didžiojo Chathamo“ iniciatyvos, bendruomenės plėtros organizacijos Pietų Čikagoje, vykdomasis direktorius. „Tai padeda informuoti mūsų atliekamą darbą“.
Didžioji „Chatham“ iniciatyva jau veikia su universiteto partneriais, kad geriau suprastų potvynius, sakė baimės ir pridūrė: „Jie turi daug skirtingų duomenų taškų ir naudoja šią informaciją, kad padėtų informuoti.
„Tai dar vienas duomenų rinkinys, kuris mums tikrai labai svarbu suprasti gatvių potvynius ir kaip tai daro įtaką pilkosios infrastruktūrai, ir žaliosios infrastruktūrai, kurią mes nagrinėjame“, – tęsė ji.
Duomenys stebi ne tik potvynių apimtį ir mastą, bet ir tai, ar tai daro įtaką aplinkinėms galimybėms, tokioms kaip mokyklos, ligoninės, darbo centrai ir kritinė infrastruktūra, teigia Wongas.
„Mes deriname jutiklius su analize, kad padėtume pateikti išsamų miesto vaizdą apie tai, kas potvynis gali vykti tam tikru metu“, – aiškino jis. „Tada tai patenka į perspėjimo variklį“.
EPPS, naudodamas „Verizon“, apibūdino projektą kaip „trijų krypčių požiūrį į investavimą į miestus, kad suteiktų galimybę jiems paruošti, reaguoti ir atsigauti labiau pasitikintyse stichinėmis nelaimėmis“.
„Tai yra šios platesnės iniciatyvos technologijos ir inovacijų komponentas“, – pridūrė ji.